Lietuva tampa reikšmingu finansinių technologijų, dar vadinama Fintech, rojumi.
Fintech terminu yra apibūdinamos įmonės, kurios finansus apjungia su moderniomis kompiuterinėmis technologijomis. Jos modernizuoja finansų sektorių, atpigina paslaugas galutiniam vartotojui.
Populiarėjančios fintech paslaugos – sutelktinio finansavimo platformos.
Sutelktinis finansavimas (angl. Crowdfunding), anksčiau vadintas “minios finansavimu” – tai būdas surinkti pinigų projektams ir verslui finansuoti. Šiuo būdu lėšų rinkėjai, naudodamiesi internetinėmis platformomis , renka pinigus iš daugybės žmonių. Šiuo finansavimu, kaip būdu gauti alternatyvių lėšų, dažniausiai naudojasi naujai įsteigtos ar augančios įmonės projektų, verslo ar įdėjų finansavimui.
Pavyzdžiui, jūs teikiate lankstinukų poligrafijos (spausdinimo) paslaugas. Jūs planuojate plėtrą, tačiau jums reikia papildomai įrengimų, kurie kainuoja 20 000 Eur. Bankas nesutinka finansuoti šio projekto, nes jūs neturite kaip užtikrinti paskolos, jūsų įmonės finansiniai rodikliai yra per prasti. Šiuo atveju, finansavimo galite siekti per skolinimosi platformą.
Sutelktinio finansavimo platformos – tai svetainės , kuriose lėšų rinkėjai bendrauja su dideliu pinigų skolintojų ar investuotojų būriu.
Šiuolaikinio sutelktinio finansavimo modelį sudaro trys objektai:
- Lėšų rinkėjas, kuris siekia finansavimo (skolinasi pinigus),
- Lėšų skolintojai – asmenys, kurie perduoda savo pinigus (skolintojai ar investuotojai), ir
- Platforma, kuri teikia lėšų surinkimo paslaugą
Jeigu lėšų rinkimo kompanija yra sėkminga, lėšų rinkėjai sutelktinio finansavimo platformoms sumoka mokestį už paslaugą.
Daugelyje platformų yra taikomas finansavimo modelis “visas arba jokio”. Tai reiškia, kad lėšų rinkėjas gauna pinigus, jei surenkama visa reikalinga suma. Jei visa suma nesurenkama, pinigai yra grąžinami lėšų skolintojams.
Sutelktinis finansavimas gali kelių rūšių : tarpusavio skolinimu, akciniu kapitalu ir atlygiu pagrįstu sutelktiniu finansavimu.
Pagrindinės sutelktinio finasavimo rūšys
Tarpusavio skolinimas
Būdas panašus į tradicinį skolinimąsi iš banko: lėšų skolintojai skolina pinigus su sąlyga, kad jie bus grąžinti su palūkanimis.
Akcinio kapitalo sutelktinis finansavimas
Verslo dalies pardavimas keletui investuotojų mainais už investicijas. Šis būdas panašus į kapitalo pirkimą ar pardavimą vertybinių popierių biržoje arba į finansavimą rizikos kapitalu.
Atlygiu pagrįstas sutelktinis finansavimas
Asmenys skiria lėšų projektui arba verslui, tikėdamiesi vėliau mainais už savo įnašą gauti nefinansinį atlygį – prekių ar paslaugų.
Aukojimu pagrįstas sutelktinis finasavimas
Asmenys aukoja nedideles sumas, siekdami surinkti finansavimą konkrečiam labdaros projektui ir mainais negaudami jokios finansinės ar materialinės grąžos. Dalijimasis pelnu (pajamomis)
Mainais už dabar teikiamą finasavimą verslininkai su savo rėmėjais (lėšų skolintojais) dalijasi pelnu ar pajamomis.
Skolos vertybiniais popierias pagrįstas sutelktinis finasavimas
Asmenys investuoja į įmonės išleistą skolos vertybinį popierių – obligaciją, kuri vėliau bus išpirkta.
Mišrūs modeliai
Siūloma suderinti dviejų ar daugiau sutelktinio finansavimo rūšių elementus.
Sutelktinis finansavimas gali duoti daugiau nei vien finansinės naudos. Šiuo būdu galima pasiekti daugybę žmonių, kuriuos gali sudominti vykdomas projektas ar verslas ir kurie gali suteikti vertingų įžvalgų ir informacijos. Sėkminga lėšų rinkimo kompanija patvirtina, kad projektas yra aktualus, kad žmonės tiki jūsų idėja. Tuo pačiu tai galinga rinkodaros priemonės, siekiant pristatyti naują produktą, naują įmonę ar veiklos plėtrą tiesiogiai ir tikslingai orientuojantis į potencialius klientus.
Pavyzdžiui, jūs nusipirkote seną gamyklos pastatą ir ketinate jį rekonstruoti, padaryti iš jo loftus ir parduoti. Pastatą turite, o rekonstrukcijai pinigų – ne. Pradėdami lėšų rinkimo kampaniją, pradedate ne tik finansavimo paiešką, bet ir rinkodaros reklamą apie būsimus pardavimus.
Sutelktinis finasavimas turi ne tik privalumų, bet galimą riziką. Kaip ir imantis bet kokios veiklos ar verslo galima nesėkmė. Pavyzdžiui, jeigu lėšų rinkimo tikslas nebus pasiektas ir surinktus pinigus reikės grąžinti skolintojams ir investuotojams. Taip pat bus paviešinta jūsų intelektinė nuosavybė, kuri gali būti nukopijuota. Atsiranda papildomos sąnaudos už paslaugas – mokestis platfomai, obligacijų ir akcijų išleidimui. Taip pat reikia įvertinti, kad sutelktinis finansavimas turi savo įstatiminę bazę, ir jos pakankamai gerai nežinant, galimi įstatymų pažeidimai – nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pasirenkant platformą reikia būti budriems, nes platforma gali būti fiktyvi ir dėl to reikia rinkti pripažintas ir patikimas platformas.
Bendraujant su didele skolintojų ir rėmėjų ar investuotojų grupe, atsiranda skirtingų lūkesčių bei reikalavimų ir dėl to gali kilti ginčų bei skundų ar investuotų norų pasitraukti. Ypač tai aktualu akcinio kapitalo sutelktinio finansavimo atveju, todėl jau pradžioje būtina apsvarstyti visus galimus scenarijus.
Per platformas suteikiamos paskolos iš esmės yra obligacijos. Tačiau dėl to, kad veiksmas vyksta per platformą, ir dėl teisinės bazės nenuoseklumo investicijos į obligacijas per platformas nėra laikomos investicijomis į obligacijas. Tai leidžia lėšų rinkėjui (įmonei kuri skolinasi) ir platformai veikti kiek kitoje reguliacinėje aplinkoje, nei veikia įmonės, kurios obligacijas platina viešai vertybinių popierių biržose. Todėl dauguma lėšų rinkėjų platformomis naudojasi, nes neturi galimybės gauti finansavimą įprastu būdu (iš bankų, lizingo bendrovių), nes kartais net neatitinka atsakingo skolinimosi reikalavimų.
Pasinaudoti skolinimosi platformomis gali ne tik juridiniai, bet fiziniai asmenys. Reklama „nesiskolink iš bankų, pasiskolink iš žmonių“ turbūt dažnai girdėta. Fiziniai asmenys skatinami skolintis automobiliui, būsto remontui ir pan. Tokie fiziniai asmenys skolinasi iš tarpusavio skolinimosi platformų, nors jų nemokumo tikimybė yra didesnė, kad jie galėtų gauti paskolas.
Lėšų skolintojai ir investuotojai taip pat turi būti labai atidūs, kad, dalyvaudami kaip skolintojai per tarpusavio skolinimosi platformas, neprarastų savo lėšų. Daugelis skolinimosi platformų siūlo dviženkles palūkanų normas. Tačiau gaunamą naudą gali apkartinti su skolininku susijusi rizika. Platforma dažniausiai neprisiima pinigų grąžinimo rizikos. Jei, pavyzdžiui, daugelis mažų investuotojų „sumeta“ pinigus kokio nors Bičo įsigijamam BMV, o šis laikosi nuostatos, kad „skolina tik kvailiai, o grąžina tik bailiai“ ir su šita BMV išmauna į Vokietiją. Tada kyla klausimas, kaip tie maži investuotojai ketina susigrąžinti savo pinigus? Turbūt jie visi nevažiuos jo ieškoti ar atskirai kreiptis į teismą dėl savo dalies priteisimo.
Todėl kaip ir kiekviename versle , tiek vienoje , tiek kitoje pusėje yra sava nauda ir yra rizika, kurią būtina įvertinti prieš pradedant bet kokius sandorius, o ne po jų nesėkmės.
Parengė Violeta Alando
